- atspirdinėti
- atspirdinė́ti 1. tr. atšauti, atidaryti: Mergelė išsigando labai ir neatspirdinė́j[o] jam durų Aru27(Dv). Kad kas šauks, tai neatspirdinė́k niekam Dv. 2. refl. spiriantis atsistumti: Sėdosi raitas an ožio, kojom žemę siekia, už ragų turis, kojom atsispirdinė́ja Onš. Šatra atsispirdinė́ja, varydamas sielius Rud. 3. intr. remtis, atsiremti: Tu neatspirdinė́k, ba man pečius sopa Dv. | refl.: Einu lazda atsispirdinė́damas – geriau, lengviau Drsk. | prk.: Krikščioniškoji viešpatystė atsispirdinėjo [bažnyčios pamatu] Gmž. \ spirdinėti; atspirdinėti; įsispirdinėti; paspirdinėti; prispirdinėti; užspirdinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.